Tarp susiliejančių medijų

Puikią progą susipažinti su užsienine patirtimi apie šiuolaiknių informacijos priemonių sąveikas turėjo trečią kartą Vilniuje, „Menų spaustuvėje" vykusios tarptautinės konferencijos „Cross Media ZEN" dalyviai.

Nors 'transmedijos' ir 'crossmedijos' apibrėžimai tebėra naujoviški ir tebetikslinami, kiekvieno profesionalo patirtis bei nuomonė yra įdomi, papildanti ir verta įsiklausyti.

Aktyviai aptariami epizodai

Tikrą akibrokštą turėjo sukelti bendrai renginio idėjai tarsi prieštaraujanti Hans von Knut Skovfoged iš „Porta Play" (Danija), užuomina, kad svarbiausia kiekvienos kampanijos dalis yra ne sukurti unikalią istoriją ir ją pateikti įvairiais persipinančios medijos (crossmedia?) kanalais, o sukurti ištisą istorijų ir siužetų visatą, pasklidusią per įvairias platformas, taikančią, pasiekiančią ir įtraukiančią savo auditoriją (transmedia?).

Puikiu tokios sąveikos pavyzdžiu galima pavadinti Esther Wouda iš „Gloworm Film" (Nyderlandai), apžvelgtą vieną iš trijų atvejų analizių (case study). Neregėtą sėkmę televizijos serialui „In Treatment" (HBO) atnešė mobilioji aplikacija, imituojanti pagrindinio herojaus - psichoterapeuto - asmeninį mobilųjį telefoną. Balso pranešimais, elektroniniais laiškais, žinutėmis ir net naršymo istorija, papildanti serialo siužetą naujais vingiais ir detalėmis.

Tačiau ne mažiau įtraukiančia atrodo ir Michel Reilhac iš Prancūzijos patirtis, didinant žiūrovų susidomėjimą prieš filmą „Louise Wimmer". Į „Arte Cinema France" kvietimą paskambinti pagrindinei filmo herojei - darbą praradusiai moteriai - atsiliepė žmonės todėl, kad herojės vardas ir telefono numeris, ant daugybės po Paryžių paskleistų lipnių stick note lapelių, buvo užrašyti ranka.

Didžiulis kūrybiškumo poreikis

Socialinės medijos, komunikacijos, leidybos, kino bei televizijos meno specialistus vienijančios šiuolaikiškų informacijos perdavimo technologijų sąveikos paieška, galop sujungia irba pagimdo filmus, televizijos serialus, kompiuterių žaidimus, profilius socialiniuose tinkluose, tinklapius, knygas ar žaidimų kortas.

„Kasdien turime išrasti naujus įrankius", - sako Domenico La Porta

Taip, mes irgi įgyvendiname kūrybines idėjas, naudodami besusikertančias medijų platformas: kuriame įvaizdį, siejame jį su tinklapiais, papildome virusiniais filmukais, flash animacija ir gausiais facebook'ais. Tačiau vakarietiški projektai vyksta seniau ir giriasi solidesniais biudžetais.

Akivaizdu ir tai, kad nuolat daugėja techninių priemonių, todėl kūrybiškų idėjų bei sprendimų poreikis - taip pat didėja, ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Istorija (storrytelling), kūrybiška strategija, improvizacija ir įrankiai", - vardija kūrybiškumo bruožus Domenico La Porta iš „KWEB" ir „Cineuropa" (Belgija), bet mes galime ginčytis, nes žinome tikslesnių ir aiškesnių kūrybiškumo apibrėžimų.

„Tam, kad profesionalas išliktų „kietu", greta jo turi būti ir kitų profesionalų", - tarsi papildydama kūrybiškumo sampratą bendradarbiavimo bei komandinio darbo svarba, priduria Asta Wallejus iš „Die Asta Experience" (Danija).

Ir iš tiesų, atrodo, kad šiuolaikinių medijų persipynimo (crossmedia / transmedia) iššūkis - kurti naujas struktūras, kuriose komunikuojama, dalyvaujama ir ilgainiui įsitraukiama.